Bėgimas – tai noras noras nugalėti, kažką aplenkti, daug prakaito ir daug kilometrų treniruotėse… Pėsčiųjų žygiuose viskas kitaip: čia nėra nei pirmų, antrų ar trečių vietų – čia draudžiama net bėgti… tik ėjimas. Eini savo malonumui, eini su draugais, pavieniui, eina žmonės šeimomis, su keturkojais draugais… Jei nori “pravėdinti” galvą eini su savo mintimis, savo pasirinktu greičiu miškais, laukais, kalvomis ar pelkynais – eini ten, kur sužymėtos trasos pagal tavo pasirinktą maršrutą… Čia labiau reikalinga ištvermė nei greitis. Vidutiniškai 5-6km. praeini per 1 val. Neinam taip jau be sustojimų – būna kontroliniai punktai (reikia atsižymėt), norisi nuotrauką atminčiai padaryt, pavalgyt trumpai, ar atsigert, ar kažką įdomaus apžiūrėt… Būna kartais sunkių trasų (kai organizuoja kariškiai), bet kai ją įveiki – nebesijaučia ir nuovargio, džiaugiesi laimėjęs prieš save… Pagrinde einame mes nuo 25km. iki 30-35 km. – taip nejučia 6-7 val. ir praeina…
Žygeivis Albertas Survila
Foto iš Alberto Survilos archyvo