Žygiuose yra taip pat įskaitinių žygių, panašiai kaip ir bėgimo klubų įskaita, ar individuali kiekvieno bėgiko įskaita. Skirtumas čia toks, kad metų bėgyje yra apie 20 įskaitinių pėsčiųjų žygių, kur renkami kilometrai.
Yra Žygeivių pasas, kur visi nueiti įskaitiniai km yra fiksuojami. Už nueitus 1000 km (nesvarbu per kiek metų) yra suteikiamas Varinio žygeivio vardas. Už 2500km.- Bronzinio žygeivio vardas – tad stengtis yra kur. Visi kiti žygiai,organizuojami klubų, regioninių įvairiausių parkų neina įskaiton, bet savotiškai įdomūs pažintine prasme, kur praeini tokiomis vietomis, kad niekada ir negalėjai pagalvoti.
Žygeivis Albertas Survila
Karklės žygis. Būna kelios distancijos, ėjome 32 km. Tą spalio 24 d. orus prognozavo lietingus, bet mus vis tiek traukė pajūris – išvažiavom. Išvažiavom ir neapsirikom. Nors visą kelią lynojo (vietomis smarkiai), nuvažiavus į Karklę viskas pasikeitė – iš po tamsių debesų pasirodė saulė, gal pakilęs vėjas pravaikė, tad nuotaika buvo puiki. Ėjome ekologiniu Litorinos taku (prieš 7500metų čia tyvuliavo Litorinos jūra) Žygio trasa vedė pagal Olandų kepurės skardį,kur galėjome grožėtis neramia Baltijos jūra iš 14-18 metrų aukščio.
Ties Giruliais aplankėm Memel – Nord vokiečių gynybinius karinius įtvirtinimus, statytus 1939 m. Nuo čia ėjome palei putojančos jūros pakrante, miškais ir vėl jūra.
